El. paštas jonvabaliogr@gmail.com
Tel. +370 68357656
Grupės savitumas
Grupėje ugdomi 5-6 m. amžiaus vaikai . Ugdymo kalba – lietuvių.
Grupėje dirbame pagal Priešmokyklinio ugdymo programą (Priešmokyklinio ugdymo programa (nuo 2022 09 01).
Kauno lopšelio – darželio „Aviliukas“ „Jonvabalio“ grupė – tai vaikui draugiška ir
fiziškai saugi aplinka. Čia vaikai turi teisę tenkinti prigimtinį poreikį – žaisti, bei atrasti save
įvairiose veiklose. Mėgstantiems tyrinėti pedagogai paruošia informacinius stendus, plakatus, sienas, kad ugdytiniai gebėtų rinkti informaciją savarankiškai ir patirtų atradimo džiaugsmą. Siekiantiems išreikšti save meninėje srityje grupėje apgyvendintos pirštininės lėlės, įrengta vaidinimo drabužių kabykla, kurių pagalba vaikai improvizuoja savo patirtį, suvokimą apie gyvenimą, imituoja kasdieninio gyvenimo veiksmus, reiškia emocijas, plečia sakytinę kalbą. Norintiems surasti savo erdvę, atpažinti savo ir kitų jausmus, o gal tik minutėlei nusiraminti grupėje įrengta vieta „Ramuko namelis“. Vaikai turi laisvę išmokti ir suvokti, jog jausti yra normalu tik jausmų raiškai reikia atrasti tinkamus būdus, kurių gali ieškoti „Ramuko namelio“ erdvėje. „Jonvabalio“ grupė – tai aplinka, kurioje sukurtos sąlygos vaiko laisvai kūrybai, vaiko savitumui, esminiams poreikiams ir gebėjimams atsiskleisti. Čia kuriamos komandinio darbo bei bendruomeniškumo vertybės. Išlaikomos kasmetinės tradicijos: Šv. Martyno diena – pyrago kepimas ir dalinimasis, Advento vakaronė – jaukūs kūrybiniai vakarai su grupės bendruomene, kitoks gimtadienių minėjimas. Tai estetiška ir teigiamai nuteikianti aplinka, leidžianti formuotis vaiko asmenybei, skleistis individualumui ir savitumui.
Grupės darbo laikas
6.30-18.30 val.
Grupėje dirbanti komanda
Daiva Penkauskienė (mokytoja)
Reda Janulienė (mokytoja)
Jurgita Šaulienė (mokytojos padėjėja)
Diana Tamošiūnienė (mokinio padėjėja)
Mūsų grupės savaitės veiklos ritmas
Mūsų grupės savaitės veiklos 2025-2026 m.m.
Ugdymas
2025-2026 metai
Kai saulės šviesa vis mažiau užsuka į rudeniu padabintą darželį, vaikai išbandė ir tyrinėjo, kaip susigrąžinti šviesos spindulius į grupes. Lapkričio 3 – 7 dienomis įstaigoje vyko projektas „Šviesa sklinda tamsoje“. Visų grupių ugdytiniai tyrinėjo įvairius šviesos šaltinius, jų skleidžiamą spindulį, santykį su daiktais. Veikdami grupelėmis ir individualiai atrado, kaip matomos spalvos, kaip šviesa atsispindi, kaip šviesa prasiskverbia per skirtingas medžiagas, žaidė šešėlių teatrus. O kas atsitinka, jei šviesa sutinka kliūtį? Kodėl matome šešėlį ir ką galima su juo nuveikti? O kaip maišosi spalvos, susitikę visos kartu arba poromis?
Vaikai siekė didesnės ūgties tyrinėjimo, kalbinės raiškos, kūrybiškumo, problemų sprendimo ir gebėjimo žaisti pasiekimų srityse. Ugdytiniai domėjosi organizuotomis bei pačių spontaniškomis veiklomis bei įsitraukė į procesą, vediną savaiminių atradimų.
Vaikų džiaugsmingos akimirkos iš edukacijos Pilėnų progimnazijoje: vaikai susipažino su mokytojomis, aplankė sporto salę, kurioje žaidė. Informacinių technologijų kabinete stebėjo lego robotukus, kaip jie juda. Gamtos kabinete žiūrėjo pro mikroskopus, kalbėjosi apie saulės sistemą.
Vaikai žaidė siužetinį vaidmeninį žaidimą pasakos motyvais ,,Miegančioji gražuolė” kūrė dekoracijas, aplinką žaidimui, patys skirstėsi vaidmenimis, vystė siužetą pagal sekamą pasaką.
Vaikai aiškinosi, kokio ilgio žmogaus žarnynas. Iš žarnyno muliažo panaudojo virvę – ,,plonąjį ir storąjį žarnyną”. Tyrinėjo įvairiais matavimo būdais, juos išbandė praktiškai. Savo rezultatus apibendrino, užrašydami lentoje, darė išvadas.
Vaikai keliavo į Nacionalinį M.K. Čiurlionio dailės muziejų. Išgirdo naujų ir patys džiaugėsi jau žinoję keletą faktų apie kompozitorių. Su nuostaba žvelgė į muziejaus patalpas ir paveikslų išdėstymą. Kalbėjo, atsižvelgdami į kalbėjimo tikslą: papasakojo, informavo, paaiškino, apibūdino paveikslus, kūrybą, detales. Užmezgė kontaktą ir drąsiai, noriai bendravo su suaugusiais muziejuje (rūbinės darbuotoja, parodą prižiūrinčiais asmenimis, edukatore). Edukatorė organizavo detektyvinį žaidimą, kurio pagalba vaikai akyliau žvelgė į paveikslų turinį, detales. Visi bandė nuspėti perteiktą dailininko temą, idėją, naudotą techniką, atkreipdamas dėmesį į detales, naudotą techniką.
Vaikai buvo sukviesti refleksijai apie per savaitę tyrinėtas emocijas, aptartas situacijas, kylančias problemas. Tyrinėjome emocijų ratą, prisiminėme ir sužinojome, kiek daug emocijų gali gyventi žmoguje. Dirbome grupelėmis ir analizavome kortelėse pateiktas socialinių situacijų fotografijas. Aptarėme drauge žmonių būsenas, iškilusias problemas, vaikai priskyrė emociją. Vėliau paruoštame takelyje pagal pačių išdėliotas programavimo rodykles, mokėsi ,,užprogramuoti” draugą, jog jis pasiektų aptartos emocijos veiduką. Ugdytiniai mokėsi tinkamai pateikti draugui užduotį, rodyklių sekas, nurodyti kryptis.
Vaikai aptarė su suaugusiuoju anksčiau pasiūlytas, pačių sugalvotas idėjas sunkumų įveikai. Ant stalo buvo sudėtos priemonės: gamtinė medžiaga ir plastikiniai karoliukai, jungiamosios priemonės: klijai, siūlai, lipni juosta ir kt. Vaikai jungė gamtinę medžiagą su plastiku. Kūrė daiktą, kuris padeda nusiraminti. Sugalvojo jo pavadinimą.
Vaikai, žaisdami savarankiškai sugalvotus žaidimus grupelėse, pastebėjo, kad grupėje netikėtai atsirado personažas, kuris dalyvauja jų žaidimuose, verčia žaislus, stumdosi, šaukia ir kt. Ėmė reaguoti, aiškintis tarpusavyje, kas čia nutiko. Vėliau buvo sukviesti bendrai diskusijai apie naujokės elgesį, sugalvojo personažui vardą ,,Linksmuolė”. Drauge įvardino netinkamo elgesio požymius, pagrindė pavyzdžiais iš tik ką įvykusių situacijų. Kalbėjo, kaip mus įtakoja kitų emocijos, kaip mes galime padėti vieni kitiems, kokius nusiraminimo būdus galime taikyti. Savo kalboje naudojo pagrindinių emocijų apibūdinimus: džiaugsmą, liūdesį, pyktį, baimę, nuostabą, jaudulį, pavydą; atpažino naujos grupės narės kūno kalbą.
Vaikai grupėje diskutavo apie būdus, kurie padėtų nusiraminti, jei užkluptų intensyvios emocijos. Svarstė, ar atlikti neįprastą veiklą su medžiagomis: siūlais, klijais, guašu, teptukais, flomasteriais, rankšluostinio popieriaus skiautėmis, klausyti muzikos būtų pagalba? Kalbėjo apie situacijas, kuriose pasiūlyti būdai gelbėtų. Vaikai klausė raminančios muzikos ir išbandė pasiūlytus būdus praktiškai.
Vaikai po vaizdo įrašo stebėjimo diskutavo apie žmogaus vidų. Spėliojo ir fantazavo remdamiesi savo patirtimi, kas slypi mumyse, kas reguliuoja mūsų elgesną, kur gyvena emocijos, nuo ko priklauso jų rūšis ir raiška. Piešė sau geriausiai pažįstamą emociją, panaudodami pūtimo dailės techniką, klausydamiesi įkvepiančios muzikos. Patys pavadino ir pasakojo apie jau nupieštą emociuką, paaiškino situacijas, kada dažniausiai toks jausmas aplanko, kodėl pasirinko tokią spalvą jam apipavidalinti.
Vaikai tyrinėjo M.K.Čiurlioniui svarbią stichiją – vandenį. Pamatę veiklai išdėliotas priemones: stiklines, korteles su vienkrypčiais ženklais, maistinius dažus, siūlus, svarstė, ką su jais galima nuveikti. Patys atliko ir stebėjo tyrimus, susipažino ir įsiminės vandens būsenas ir jų pavadinimus (dujinė, skysta ir kieta). Savais žodžiais apibūdino atliktų tyrimų eigą, rezultatus, samprotavo, kaip tobulintų tyrimą, ką kitą kartą darytų kitaip. Atpažino naujas ir girdėtas gamtamokslines sąvokas (adhezija, kohezija, vibracija, garavimas, tirpimas) ir jas kartojo kalbėdami, reflektuodami.
Vaikai išsitraukę M.K.Čiurlionio reprodukcijų puses (kūrinių dalis) tapė fantazuodami, koks galėtų būti visas paveikslas. Tyrinėdami paveikslų iškarpas, kurdami naudojo mišrią dailės techniką (akvarelę-vaškines kreideles). Pateikė savo patirties idėjas piešiniu, simboliais, ženklais. Kalbėjo apie kūrinį, stengdamiesi atsižvelgti į kalbėjimo tikslą: pasakojo, informavo, paaiškino, apibūdino. Kalbėdami stengėsi laikytis temos.
Vaikai išbandė naują dailės techniką – monotipiją. Siejo piešinio temą su M.K.Čiurlionio kūryba bei savo patirtimi apie vandens telkinį – jūrą, žodžiais bei piešiniu perteikė paprasčiausią gamtamokslinę informaciją. Naudojo neįprastas priemones – volelį, organinį stiklą, drobinį, lininį audinį. Paaiškino, kas pavaizduota, nusakė aiškiai norėtą perteikti temą, idėją. Vėliau atspaudus atliko su popieriaus lapu. Gretino vaizdus, stebėjo ir įvardino įvykusį veiksmą (susiliejo, susigėrė ir pan.).
Vaikai keliavo pėsčiomis į Kleboniškio mišką. Pagal pateiktą radinių fiksavimo lentelę, ieškojo gėrybių ir rinko jas į individualių maišelį, atliko ,,rudeninio seklio” vaidmenį. Ieškojo rudeninių gėrybių pagal pateiktą požymį, vėliau apibendrino savo radybų informaciją svarstydami, kodėl nepasisekė rasti kelių objektų, o kitus rasti buvo lengviau. Keliaudami spontaniškai ir tikslingai tyrinėdami gamtinę medžiagą, matydami reiškinius, kelė klausimus, svarstė apie gyvąją ir negyvąją gamtą, aiškinos kai kuriuos gamtoje vykstančius pokyčius ir dėsningumus. Įtvirtino žinojimus apie medžio, krūmo, žolinio augalo išorinę sandarą. Kalbėjo, stengdamiesi informuoti apie tai, ką žino, paaiškino savo mokėjimus vaikų grupei ar grupelei.
Vaikai buvo kviečiami sukurti visuomeninio transporto aplinką (troleibusas, autobusas), panaudojant grupės priemones. Kuriant scenas buvo improvizuojami įvairių žmonių vaidmenys, pagal turimą ir anksčiau ar pokalbių metu įgytą patirtį (neregys, nėščia moteris, neįgalus žmogus, mama su vaiku, vaikai ir pan.), sprendžiamos problemos vaikų akimis atsidūrus į konkrečia socialinę situaciją. Kurdami santykius, vaikai vadovavosi savo asmeniniu supratimu, kas yra gera/bloga, teisinga/neteisinga. Plėtojo naratyvinį žaidimą, išbandydami ir pritaikydami įvairius, paties sugalvotus judesius, veido išraiškas bei balso galimybes pavaizduodami skirtingus įvykius, veikėjus, jų emocijas ir jausmus. Panaudojo lėles, kostiumus, plėtodami žaidimą.
Vaikai išvykos metu į Kleboniškio mišką susipažino su medžiais, krūmais. Patys rinko įvairią gamtinę medžiagą. Grįžę į grupę kūrybiškai panaudojo savo radinius, su kuriais batų dėžutėje sukūrė savo miškus. Vaikai mokėsi dirbti šalia vienas kito, dalinosi savo rasta gamtine medžiaga. Aplikuodami popieriumi kūrė gamtos peizažus.
