Ikimokyklinio Ugdymo programa (2020)
Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa(3)
Aviliukas Pre-scholl edukation program
KAS MUMS YRA UGDYMO KOKYBĖ?
SAUGUS VAIKAS:
- Fizinė aplinka pritaikyta pagal vaikų amžių ir tenkina jų pagrindinius poreikius – žaisti, judėti.
- Suaugusių santykis su vaiku padeda savigarbos, pasitikėjimo, orumo ugdymuisi , užtikrina vaikui komfortą ir gerovę.
KRYPTINGAS UGDYMO ORGANIZAVIMAS:
- Vaiko galių, gebėjimų atpažinimas ir pritaikymas vaiko ugdymuisi.
- Savaitės veiklos uždavinių ir ugdomosios veiklos orientavimas į jo ugdymosi rezultatus.
- Nuolatinis vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimas.
PEDAGOGŲ PROFESIONALUMAS IR KŪRYBIŠKUMAS:
- Pedagogas pastebi ir palaiko vaiko iniciatyvą ką nors sužinoti, atrasti, išbandyti ir t.t.
- Gerbia vaiko žaidimą, padeda vaikui jį plėtoti ir panaudoja vaiko pasiekimų ugdymuisi.
- Kokybiškai bendradarbiauja su vaiko šeima.
- Ugdymo aplinką panaudoja visapusiškam vaiko ugdymuisi.
KOKYBIŠKA SĄVEIKA SU VAIKO TĖVAIS:
- Nuolatinis bendradarbiavimas, keitimasis informacija apie vaiką ir jo ugdymąsi.
- Abipusis pasitikėjimas ir pagarba.
- Pedagogų pagalba ir parama tėvams – išklausymas, palaikymas, nukreipimas savipagalbai.
- Pedagogai bendraudami su tėvais suteikia jiems saugumo, užtikrina pokalbių konfidencialumą
Ugdymo kokybės smprata
EDUCATION – THE CONCEPT OF EDUCATIONAL QUALITY
WHAT IS THE QUALITY OF EDUCATION FOR US?
SAFE CHILD:
- The physical environment is adapted to the children’s age and meets their basic needs – to play, to move.
- The relationship of adults with the child helps to develop self-esteem, confidence, dignity, ensures the child’s comfort and well-being.
TARGETED ORGANIZATION OF EDUCATION:
- Recognition and adaptation of the child’s powers and abilities to the child’s education.
- Orientation of the week’s activity tasks and educational activities to his/her educational results.
- Permanent assessment of a child’s achievements and progress.
PROFESSIONALISM AND CREATIVITY OF TEACHERS:
- The educator notices and supports the child’s initiative to learn, discover, try, and etc.
- Respects the child’s games, helps the child to develop them and uses them to develop the child’s achievements.
- Cooperates qualitatively with the child’s family.
- The educational environment is used for the comprehensive education of the child.
QUALITATIVE INTERACTION WITH THE CHILD’S PARENTS:
- Permanent cooperation, exchange of information about the child and his/her education.
- Mutual trust and respect.
- Teachers’ help and support for parents – listening, support, guidance to self-help.
- Educators, when communicating with parents, provide them with security and ensure the confidentiality of conversations.
VAIKŲ PASIEKIMŲ VERTINIMO SISTEMA
VAIKŲ PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMO SISTEMOS APRAŠAS
APRAŠAS – tai gairės, kuriomis vadovaujasi grupės pedagogai, kiti pedagogai ir specialistai, stebėdami ir vertindami vaiko pasiekimus ir pažangą.
VERTINIMAS – tai nuolatinis vaiko pasiekimų fiksavimas, informacijos apie ugdymosi pasiekimus ir daromą pažangą kaupimas, interpretavimas ir apibendrinimas.
VAIKŲ UGDYMOSI PASIEKIMAI – tai ugdymo procese įgyti vaikų gebėjimai, žinios, supratimas, nuostatos.
VAIKŲ UGDYMOSI PAŽANGA – tai vaikų pasiekimų ūgtelėjimas per tam tikrą laiką.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai ir pažanga vertinama remiantis Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu. Pasiekimai vertinami 18-oje ugdymo sričių.
Priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai ir pažanga vertinama vadovaujantis priešmokyklinio ugdymo bendrąja programa. Vaikų pasiekimai vertinami penkiose ugdymo kompetencijose, kurias sudaro ugdymo sritys.
Vaikų pasiekimų vertinimo sistemą sudaro keturi pagrindiniai, nuolat atsikartojantys žingsniai:
- Vaiko stebėjimas, ugdymosi pasiekimų ir ugdymosi sunkumų fiksavimas. Vaiko ugdymosi rezultatai vertinami nuolatos. Grupės auklėtoja pastebėjus vaiko pasiekimus ar ugdymosi sunkumus, užfiksuoja savaitės veiklos refleksijoje. Pvz.: ,, Elija. pati pasirinko veiklą, žaislus, išsirinko žaislus iš daugumos, daug kartų atliko veiksmus su pieštuku: apžiūrinėjo, baksnojo, piešė linijas. Sunkiau sekėsi pavadinti knygutėje esančius gyvūnus.“ Šiuos pastebėtus vaiko pasiekimus panaudoja kitos savaitės veiklos planavimui.
- Įrodymų apie vaikų ugdymosi rezultatus kaupimas. Savaitės veiklos plano refleksijoje užfiksuoti vaikų gebėjimai perkeliami į 1. lentelę ,,Vaiko ugdymosi rezultatai“. Prie įvardintų vaiko pasiekimų nurodoma data. Tokiu būdu nuolat pildoma informacija apie vaiko ugdymosi rezultatus, stebimas vaiko pažangos ,,kelias“.
- Nuolat fiksuojami ir pastebėti vaikų ugdymosi sunkumai, kuriuos galima pastebėti tiek vaikų savarankiškoje veikloje, tiek pedagogo organizuotoje veikloje. Šie ugdymosi sunkumai fiksuojami 2. lentelėje ,,Vaiko pasiekimų vertinimas“. 2-oje lentelėje pažymime pastebėtus vaiko ypatingus gebėjimus. Lenteles pildo grupės auklėtoja, tačiau ji įrašo tiek savo pastebėjimus, tiek kitų, dirbančių su vaikais, pedagogų , specialistų, tėvų pastebėjimus. Vaikų ugdymosi pasiekimų vertinimas aptariamas su tėvais individualių pokalbių metu.
- Vertinime dalyvauja ir pats vaikas, jam pedagogai padeda suprasti jo pasiekimus, motyvuoja mokytis ir padeda patirti sėkmės jausmą ir išgyventi sunkumus.
- Ugdymosi pažangos įvertinimas. Du kartus metuose sausio ir gegužės mėnesiais apibendrinama sukaupta informacija apie kiekvieno vaiko ugdymosi pažangą ir ugdymosi sunkumus. Vaiko ugdymosi rezultatus apibendrina grupės auklėtojos. Išskiriamos stipriau ir mažiau išreikštos ugdymosi pasiekimų sritys. Atkreipiamas dėmesys ar visose srityse vaikai padarė pažangą. Jeigu yra sričių, kuriose vaikai ugdymosi pažangos nepadarė, bandoma išsiaiškinti priežastis, kurios apsunkino vaiko ugdymąsi, pvz.: gal parenkamas vaikui netinkamas ugdymo turinys, gal sulėtėjusi vaiko raida ir kt.
- Ugdymosi pažangos Įvertinimo duomenų panaudojimas. Grupės auklėtojos vaikų ugdymosi rezultatus aptaria su tėvais individualių pokalbių metu. Grupės tėvų susirinkimuose grupės auklėtojos pristato tėvams ugdymo programos rezultatus: pateikia ugdomosios veiklos praktinių pavyzdžių, apibendrina vaikų ugdymosi pasiekimus, įvardina sritis, kur vaikai padarė ryškiausią pažangą ir sritis kur pastebimi ugdymosi sunkumai. Aptariama ar vaikų įgyti pasiekimai atliepia tėvų lūkesčius. Aptariami tėvų dalyvavimo vaiko ugdymesi būdai.
- Metodinių užsiėmimų metu su kitais pedagogais ir specialistais aptariama vaikų ugdymosi pažanga, įvertinamas ugdymo veiksmingumas, numatomos gairės veiklos tobulinimui.
- Apibendrinus kiekvieno vaiko ugdymosi rezultatus pagal jo poreikius, mokymosi stilių, galimybes, turimą patirtį, įgytus ugdymosi pasiekimus, parenkamas ugdymo turinys.
- Vaikui pereinant į priešmokyklinio ugdymo grupę ar į pirmą klasę, apibendrinami jo pasiekimai ir pažanga, įgyta per visą laikotarpį. Ši informacija perduodama priešmokyklinio ugdymo ar pradinio ugdymo pedagogui.
Vaikų pasiekimų vertinimo sistemos aprašas
CHILD ACHIEVEMENT ASSESSMENT SYSTEM
DESCRIPTION OF THE CHILD ACHIEVEMENT AND PROGRESS ASSESSMENT SYSTEM
DESCRIPTION is a guideline used by group educators, other educators and professionals to monitor and evaluate a child’s achievements and progress.
EVALUATION is the continuous recording of a child’s achievements, the collection, interpretation and summary of information about educational achievements and progress.
CHILDREN’S EDUCATIONAL ACHIEVEMENTS are children’s abilities, knowledge, understanding and attitudes acquired in the educational process.
CHILDREN’S EDUCATIONAL PROGRESS is an increase in children’s achievements over time.
The achievements and progress of pre-school children are assessed on the basis of the description of achievements of pre-school children. Achievements are assessed in 18 areas of education.
The achievements and progress of pre-school children are assessed in accordance with the general programme of pre-school education. Children’s achievements are assessed in five educational competencies, which consist of areas of education.
Child achievement assessment system consists of four main, recurring steps:
- Monitoring the child, recording educational achievements and educational difficulties. The child’s educational results are assessed on a permanent basis. When the group educator notices the child’s achievements or educational difficulties, he/she records the week’s activities in the reflection. For example, “Elijah, she chose activities, toys, chose toys from the majority, performed actions with a pencil many times: inspected, slapped, drew lines. It was harder for her to name the animals in the booklet.” These observed achievements of the child are used to plan next week’s activities.
- Collection of evidence on children’s educational outcomes. The children’s abilities recorded in the reflection of the weekly activity plan are transferred to Table 1 “Child’s educational results”. The date of the child’s achievements is indicated. In this way, information about the child’s educational results is constantly filled in, and the “path” of the child’s progress is monitored.
- Difficulties in children’s education are constantly recorded and noticed, which can be observed both in children’s independent activities and in activities organized by the teacher. These educational difficulties are recorded in Table 2, “Assessment of a Child’s Achievements”. In Table 2, we note the observed child’s special abilities. The tables are filled in by the group educator, but she records both her own observations and the observations of others working with children, teachers, specialists, parents. Assessment of children’s educational achievements is discussed with parents during individual interviews.
- The child himself/herself is involved in the assessment, and educators help him/her to understand his/her achievements, motivate him/her to learn and help him / her experience a sense of success and difficulty.
- Assessment of educational progress. Twice a year, in January and May, the collected information on each child’s educational progress and educational difficulties is summarized. The results of the child’s education are summarized by the group’s educators. Stronger and less expressed areas of educational achievement are distinguished. Attention is paid to whether children have made progress in all areas. If there are areas where children have not made educational progress, an attempt is made to find out the reasons that made the child’s education more difficult, for example: maybe the child’s educational content is improperly chosen, maybe the child’s development has slowed down, etc.
- Use of assessment data in educational progress. The group educators discuss the children’s educational results with the parents in individual conversations. At the group’s parents’ meetings, the group educators present the results of the curriculum to the parents: provide practical examples of educational activities, summarize the children’s educational achievements, identify areas where children have made the most progress and areas where educational difficulties are noticeable. It is discussed whether the achievements of children meet the expectations of parents. Ways of parental involvement in the child’s education are discussed.
- During the methodological classes, the progress of children’s education is discussed with other pedagogues and specialists, the effectiveness of education is assessed, and guidelines for the improvement of activities are provided.
- After summarizing the educational results of each child according to his/her needs, learning style, opportunities, available experience, acquired educational achievements, the educational content is chosen.
- When a child moves to a pre-school group or first grade, his or her achievements and progress over the whole period are summarized. This information is passed on to the pre-school or primary education teacher.